Kūnas - mano namai

Kuo patogiau jaučiamės savo kūne ir kuo labiau jį pažįstame, tuo daugiau galime rinktis tai, kas išties yra gėris mums. Aiškiau pajusti kas mus džiugina ir praturtina. Kas apsaugo nuo reiklumo, nepasitenkinimo, nusivylimo savimi. Kas daro gražias ir saugo sveikatą. Kas padeda mylėti ir priimti kitų meilę. Kūnas yra mūsų namai. Patys turtingiausi, kokius kada nors galėtume turėti...  

Seminaras „Kūnas – mano namai“ yra neįtikėtino prabangumo dovana sau. Ji prilygsta apsilankymui šalyje, apie kurią buvo daug galvota; pasipuošimui ypatingu rūbu; ilgai lauktam pasilepinimui be kaltės ir skolingumo jausmo. Ir ta prabanga ištinka tuomet, kai visą savaitgalį skiriame savo kūnui, o dar tiksliau per judesį, prisilietimą prie jo leidžiame sau grįžti į kūniškus namus ir juose pabūti.  

Kūnas – mano namai“. Ši frazė labiausiai atskleidžia  seminaro esmę. Kūnas yra tai, per ką mes būname šiame gyvenime. Jis yra tarsi mūsų buveinė nuo pat gimimo iki mirties. Skirtas ne tik fiziniam mūsų egzistavimui. Kūnas yra mūsų asmenybės talpykla. Visko, kas mes esame, o kartais net ir to, kas nesame. Savaitgalis, į kurį kviečiame nėra skirtas kūno tobulinimui, ar gerinimui. Nekviečiame padaryti jį labiau patinkančiu, galinčiu tarnauti daugiau, geriau, ilgiau ar ištvermingiau. Kūną regime ir kviečiame jį pamatyti ne kaip mašiną, kuria reikia rūpintis ar remontuoti tam, kad ji mus galėtų vežti. Šis savaitgalis yra kvietimas atsigręžti į jį, tarsi tai būtų mūsų namai. Namai, kurie mūsų ilgisi, laukia ir neretai dega nekantrumu mums prabilti...

Kam reikia susitikimo su savo kūnu? D.W.Winnicott'as rašo, jog tam, kad mama tinkamai atlieptų savo vaiko poreikius, pirmiausia turėtų būti apsaugota nuo išorinių žinojimo (patarimų, rekomendacijų), ir vietoj jo kliautųsi vidiniu žinojimu, kuris ir yra tiesiausias kelias į jos ir vaiko santykį. Panašiai kuriamas ir mūsų santykis su savimi. Taip vadinama įsikūnijimo patirtis padeda priartėti prie vidinio žinojimo apie tai, kas yra gera mums. O atradusios taikiausią buvimo su savimi būdą, galime tikėtis ir taikesnio buvimo pasaulyje. Atrasti gyvybę, o ne vien pasimetimą  greitume, gausume, dideliuose lūkesčiuose sau ir kitiems, pareigų bei atsakomybių galybėje. Susitikimas su savo kūnu padaro mus labiau vientisas, labiau gyvas, labiau tas, kam ir kokios esame sukurtos. 

Kodėl šis savaitgalis gali atrodyti kaip didelis iššūkis, arba sunkiai įgyvendinamas projektas? Lėtas buvimas! Atsigręžimas į save! Mano kūnas! Kūnas – mano namai! Nereikalauti! Klausytis! Atsiliepti! Judėti! Piešti! Kalbėtis! Tikėtina, kad šios frazės ar pavieniai žodžiai ima judinti kiekvienoje glūdintį troškimą būti labiau gyvai, būti labiau savimi. Tačiau jie lygiai taip pat pažadina vidinius trikdžius: „Man nepatinka mano kūnas!“, „Labai norėčiau, bet dabar turiu daug neatidėliotinų darbų!“, „Savaitgalių ir taip mažai, jie skirti mano vaikams ir vyrui!“, „Jei būtų arčiau...“, „Jei būtų trumpiau...“, „Kitą kartą...“. Tai sakiniai, kurie tarsi bando įtikinti, kad išorinis pasaulis, jo pavedami rūpesčiai ir atsakomybės yra svarbesni už mus pačias, už mūsų gyvybingumą. Kad esame ne tokios, ne tame laike ar ne toje vietoje, kad leistume sau prabangią galimybę susitikti su savimi pačia, savo namuose, savo kūne...

Kaip praktiškai atrodo susitikimas su kūnu? Seminarą organizuojame už miesto, gamtos apsuptyje. Seminaras prasideda penktadienio vakariene 18.00 ir baigiasi sekmadienio pietumis 14.00. Seminaro metu mes pasirūpiname maistu ir nakvyne. Valgome sočiai ir sveikai. Fizinės aplinkos jaukumas ir lėtumas reikalingas, kad pradėtume jausti save. Kita nemažiau svarbi susitikimo dalis yra kūno patyrimas per judesį, prisilietimą, dar kitaip vadinamą įsikūnijimą. Dėl to su savimi svarbu turėti jums patogius rūbus, apklotėlį, mažą pagalvę, šiltas kojines (net ir šiltuoju metų laiku). 

Savaitgalio trukmės seminaro kaina:  € (nakvynė ir maistas įskaičiuota). 

Labai laukiame susitikimo su jumis!